Darbe mes ne tik kuriame projektus ar siekiame KPI‘aisų. Čia mes kuriame ir ryšius – tuos, kurie nulemia mūsų motyvaciją, įsitraukimą organizacijoje, o kartais – net ir karjeros kryptį.
Tyrimai rodo, kad bičiulystė darbe nėra „minkštoji“ tema. Draugiški ryšiai darbe tarp kolegų gali daryti tiesioginę įtaką organizacijos veiklai ir rezultatams. Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingi žmonės turi skirtingą poreikį artumui, o tai dažnai kyla iš mūsų asmeninių stiprybių. Tad suprasdami stiprybes galime suprasti ir savo komandą.
Kodėl bičiulis darbe tampa strateginiu pranašumu
Tyrimai patvirtina, kad:
Gerą draugą darbe turintys darbuotojai yra iki 7 kartų labiau įsitraukę savo darbe (Gallup).
57 % darbuotojų sutiktų dirbti už 10 % mažesnį atlygį, jei galėtų dirbti su draugais (KPMG).
85 % darbuotojų teigia, kad draugystė darbe teigiamai paveikė jų karjerą (SHRM).
Tyrimai atskleidžia paprastą tiesą: žmonės lieka organizacijoje, stengiasi ir siekia daugiau, kai jaučiasi esantys komandoje, o ne tik struktūroje.
O dabar kiek pašaržuokim…
„Mes kaip šeima.“ Skamba šiltai. Kol neprisimeni, kad šeimoje būna ir „pasyviai agresyvių“ tetų, ir dėdžių, kurie viską žino geriau, ir pusbrolių, kurie niekada nieko nedaro, bet vis tiek visada turi nuomonę.
Kita vertus, komanda be bičiulio – tai tik struktūra su KPI’aisais, penktadienio pica ir „team building’u“ kartą per metus.
Bičiulis darbe gali pasakyti „ramiai, čia ne tavo problema“, kai to labiausiai reikia. Arba pirmas paklausti: „Gal kavos?“ po dar vieno darbe išsiveržusio ugnikalnio. Komanda su bičiuliais turi mikroklimatą, o be jų… tik oro kondicionierių.
Iš tiesų ryšiai darbe kuria erdvę lengvumui, saugumui ir psichologiniam atsparumui. Tačiau net jei dauguma sutiktų, kad draugiški santykiai su kolegomis yra labai svarbu, turime pripažinti ir tai, kad poreikis bičiulystei gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus ir jo asmeninių savybių.
Kodėl ir čia atsiremiame į stiprybes?
Kaip rodo Gallup tyrimai, poreikis artumui darbe priklauso nuo mūsų stiprybių. Kai kurie žmonės klesti turėdami artimą ryšį, o kiti labiau vertina „profesionalų atstumą“, aiškumą ir saugią erdvę būti savimi. Ne paviršutinišką mandagumą, o tikrą žmogišką kontaktą, kuriamą per bendrą patirtį siekiant tikslų.
Stiprybės yra ne tik apie tai, ką žmogus daro gerai. Jos taip pat atskleidžia, kaip mes kuriame ryšius, ką vertiname santykiuose ir kodėl vieni trokšta artumo, o kiti – aiškumo ir struktūros.
Tad jei komandoje kyla trintis, nesusikalbėjimas, trūksta komandinio jausmo ir pasitikėjimo – gal ne laikas dar vieniems mokymams apie komunikaciją? Galbūt laikas patyrinėti savo stiprybes. Būtent ten dažnai ir slypi atsakymai.
Nori sužinoti, kaip tai veikia praktikoje? Pasikalbėkime.
Suprasdami stiprybes galime suprasti ir savo komandą.
Komanda be bičiulio – tai tik struktūra su KPI’aisais, penktadienio pica ir „team building’u“ kartą per metus.